- pakakinimas
- 3 pakãkinimas sm. (1) 1. → 3 pakakinti 1: [Žmonės] su didžiu rūpesčiu gamina tatai, kas užgula pakakinimump tos gyvatos DP560. Brakanumas arba mažas pakãkinimas gėrime ir valgyme DP473. | refl. R57: Kuria sau pilną ir patvarų pasikakinimą Vd. Malonus pasikakinimo jausmas jį gaivina rš. 2. turtas, gėrybė: Visų pakãkinimų ir gėrių DP51. 3. atsiteisimas, atsilyginimas: Ižpažinimas ir pakakinimas DP165. \ kakinimas; pakakinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.